Kaip derinamos skirtingos medžio spalvos ir tekstūros?

Paprastos gairės ir įžvalgos, kaip medžio gaminį ir projektą padaryti dar įdomesniu

Grožio apibrėžimo nėra, nes jis priklauso nuo kiekvieno stebinčiojo akies. Galų gale, ne visi meistrai ar dizaineriai mėgsta tuos pačius medžio derinius. Unikalumas leidžia kiekvienam iš mūsų atrasti savo skonį ir grožio supratimą darbuose. Ne kiekvienas iš mūsų medinius baldus rinktūsi savo namams. Vieniems priimtini mediniai tik lauko baldai, o kitiems ir svetainės, miegamojo, virtuvės, prieškambario, biuro. Vis dėlto lengva pasimesti, nes medžio rūšių yra galybė. Dideli gaminiai neturėtų būti perkrauti margaspalvėmis detalėmis, todėl yra toks posakis: du atrodo patogiai ir nesudėtingai, neapkrauna ir neblaško, na o trys - jau reikėtų elgtis atsargiau ir žinoti tam tikras derinimo taisykles. Mažose dėžutėse, pavyzdžiui,  galite drąsiai naudoti daugiau derinių, kad nedideli gaminiai išsiskirtų, jei ne dydžiu, tai savitumu.

Kad geriau suvokti, kaip medis su medžiu dera, tiek spalvinėmis, tiek fizinėmis savybės, atsižvelkite į žemiau aprašomo sėkmingo derinimo gaires.

Rekomendacijos sėkmingam medžio derinimui

Spalvų ir linijų, net tekstūros kontrastai ir suderinamumas - tai įrankiai, atkreipiantys dėmesį į amatininko darbą. Vizualiai jie turėtų gražiai derėti prie galutinės projekto išvaizdos ir suteikti gaminiui išbaigtą vaizdą.

Kontrastingos spalvos ir ištisinis grūdėtumas pagauna žvilgsnį. Kairėje pusėje esanti dėžutė pagaminta iš panašios vertės, tačiau skirtingų atspalvių medienų -  sassafros ir vyšnios. Dešinėje pusėje esančios dėžutės kampinės tamsesnė įpjovos ir šviesesnės medienos spalvos dryžiai susisieja su tamsesniu dangčiu.

Spalvos

Daugeliui medžio apdirbėjų spalvos kelia sumaištį, tačiau, skirtingai nei dailininkai, medžio meistrams tenka dirbti su daug paprastesne spalvų palete, todėl yra žymiai sunkiau nuklysti ir pridaryti klaidų. Spalvos viena nuo kitos skiriasi dviem aspektais: tonu (raudona, žalia ir kt.) ir verte arba intensyvumu (nuo šviesios iki tamsios). Viename medžio gabalėlyje iš tekstūros išplaukia skirtingų susijusių spalvų rinkinys. Derindami medieną, ieškokite tonų panašumų, kad sukurtumėte natūralų ryšį. Šie dažnai nedideli panašumai jums bus kaip užtikrinimas, drąsiau maišyti labiau kontrastingas medienas. Patarimas: naudokite medieną, kuri turi bendrą spalvinį ryšį, kad ir koks subtilus jis būtų.

Be to, atkreipkite dėmesį, kad spalva, kurią matote pirmą kartą pjaudami medžio gabalą, gali neatitikti galutinės spalvos. Oksidacijos ir saulės spindulių poveikis neišvengiamas, todėl kuo geriau žinosite apie šį poveikį tiek vietinei, tiek egzotinei medienai, tuo drąsiau galėsite jas įtraukti į savo projekto dizainą.

Šios vyšnių dėžutės viduje matomas skirtumas tarp originalios šviesios medienos spalvos ir išorinių atvirų paviršių.

Linijos

Linijos sąvoką apibrėžti yra sudėtingiau. Nors linijas galime suvokti kaip pačio gaminio išorines formas ar jo detalių ribas, čia labiau norime pakalbėti apie medienos tekstūros linijas. Pavyzdžiui, durų panelės suderintos su staktų ir kraštų tekstūra, kuriose matyti ištisinės linijos arba sutampanti tekstūra, visuomet parodys meistro gabumą ir supratimą. 

Šiose uosio lentose labai aiškiai matyti, kaip medžio tekstūra puikiai suderinta (iš kairės pusės 2 lentos) ir kaip akivaizdžiai nesutampa (iš dešinės pusės 2 lentos). 

Stenkitės ne tik užtikrinti vienas kitą papildančius briaunų tekstūros raštus, bet ir išpjauti dėžės šonus iš tos pačios lentos ir naudoti juos paeiliui, kad tekstūros raštai ties sujungimais ir kampais būtų vientisi. Reikia atminti, kad derinant skirtingų rūšių medieną, skirtingos tekstūros linijos yra labiau tikėtinos, bet kontrastui pabrėžti tie skirtumai yra labai naudingi.

Kai kurių medžių, pavyzdžiui, klevo ir uosialapio klevo, tekstūros linijos yra labai smulkios ir neryškios. Tokių medžių, kaip plokščiai pjautas ąžuolas, tekstūra yra ryškesnė. Smulkios tekstūros medieną galima efektyviau derinti nei medieną su ryškesne tekstūra. Tai ypač pasakytina apie rėmus, kuriuose ryškios stambios linijos gali labai stipriai kirstis sujungimo vietose. Patarimas: Stalčiams, akcentams ar rankų darbo durelių ir dangčių vyriams, geriau rinktis smulkios tekstūros medieną.

Graikinio riešutmedžio kampų kaiščiai ir rankų darbo vyriai maloniai kontrastuoja su šios raudonojo ąžuolo dėžės išraiškinga plokščiai pjauta tekstūra.

Medienai su ryškesne tekstūra reikia skirti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, dirbdami su ąžuolu, turi žinoti, kaip mediena buvo frezuojama. Atkreipiame dėmesį, kad jei visame darbe derinsite daug plokščiai pjaustyto (arba katedrinio) pjūvio detalių, jos gali tarpusavyje labai pjautis ir nederėti. Jei įmanoma, maišykite riftiškai ir ketvirtainiai pjautas dalis, kaip parodyta paveiksle žemiau (“Arts and Crafts” kavos staliukas). Trumpai tariant, stenkitės kruopščiai derinti įvairius tekstūros raštus, kad jie papildytų vienas kitą, o ne pjautųsi ir visiškai nederėtų.

Šis “Arts and Crafts” stalelis pasižymi patraukliu ketvirtainio ir riftinio pjovimo medienos deriniu.

Tekstūra

Trečiasis kontrastingas elementas - tekstūra. Skirtumą sunku pastebėti ant medžio apdirbimo specialistų tobulai nušlifuotų paviršių. Dėžutėje ar baldo detalėje galima naudoti ir šiurkščiai, ir švelniai apdorotą medieną, jas derinti kartu, nes kontrastingų tekstūrų naudojimas tarsi kviečia paliesti kūrinį ir tyrinėti jį ne tik akimis, bet ir rankomis.

Iš kairės į dešinę: ketvirtainio, riftinio ir plokščiojo pjovimo pavyzdžiai

Ši balto ąžuolo dėžutė su šiurkštaus pjovimo raudonojo ąžuolo dangteliu pagaminta su kontrastingais riešutmedžio kampais ir rankenėle. Kontrastingos tekstūros vilioja paliesti daiktą ir kartu suteikia vizualinio įdomumo.

Riešutmedžio dėžutė su dantytais rankų darbo vyriais yra pagrindas unikaliam spygliuoto klevo viršui - dangčiui. Vyrių išdėstymas nukreipia žvilgsnį į natūralų kraštą, iškylantį virš dėžutės, ir kviečia ranką ją atidaryti.

Medžio gyvybė ir judėjimas

Kai derinate skirtingą medieną, žinokite, kad įvairių rūšių mediena plečiasi ir traukiasi skirtingu greičiu, dažniausiai skersai medienos pluošto. Tiesiog klijuojant vienos rūšies medieną prie kitos dideliame gaminyje gali atsirasti jungties pažeidimų ir greitai išlįsti įvairūs defektai. Vykdydami mažus ir didelius projektus, kuriuose naudojama karkaso ir plokštės konstrukcija, nepriklausomai nuo to, ar tai tos pačios, ar skirtingų rūšių mediena, venkite sujungimo pažeidimų, leisdami plokštei tarsi "plaukioti" karkase. Sumažinkite detalių judėjimą, pasirūpindami, kad visų sujungimo elementų galai ir paviršiai būtų užsandarinti.

Laisva konstrukcija leidžia įrėminti figūrinį, pvz., šį dygsniuotą klevo dėžės dangtį. Šiek tiek sumažinus plokštės dydį ir leidus jai plaukioti (be klijų) rėme, išvengiama problemų, susijusių su plėtimusi ir susitraukimu.

Sulaužykite taisykles

Medžio meistrų akis dažnai patraukia unikalūs ir ryškūs, iš tolo pastebimi medžio gaminiai. Renkantis medį, kartais atrodo, kad medžio gabalas per mažas pagaminti visam baldui ar daiktui, tačiau jo atraižos gali puikiai pasitarnauti derinant su kitais medžio gabalais, pavyzdžiui, panaudojant kaip kontrastingą dėžutės dangtį ar jo dalį. Vietoj to, kad susilietų su aplinka, tokie sukombinuoti ir sukomponuoti dirbiniai gali atrodyti kaip meno kūrinys. Renkantis gretimas ar kontrastingas medžiagas reikia galvoti apie medieną, kuri turės pagrindinį vaidmenį ir stengtis suderinti visus  elementus tiek spalvomis, tiek linijomis, tiek tekstūra. Mediena, kurios tekstūra ne tokia ryški, yra geriausias rėmas arba pagrindas, leidžiantis pagrindinį elementą laikyti pagrindiniu, o ryškesnės tekstūros ar spalvos medieną galima rinktis aksesuarams ar gaminio priedas išryškinti.

Skelto graikinio riešuto stalviršis su natūralia kaimiška briauna išsiskiria iš lygaus klevo pagrindo.

Versta iš anglų k., šaltinis Woodcraft Magazine, No. 35 https://www.woodcraft.com/media/W1siZiIsIjIwMTgvMTIvMTcvMTYvMDAvMTkvNTc1LzM1X1dvb2RzZW5zZV8xLnBkZiJdXQ/35%20Woodsense-1.pdf?sha=cc41e0b973a7a351